vėjas


vėjas
vė́jas sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, , NdŽ, , LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, , 101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vė́jis (1), vė́jai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš aukšto atmosferos slėgio srities į žemo slėgio sritį: Liovės vėjas, metės oras, tylus oras SD31. Vė́jas mažas, medžiai nekruta Jrb. Vėjas drėgnas, lipnus ir skvarbus J.Mik. Tas vė́jas kai papaikęs užneša tąs debesis čia ant mūsų – ir ly[ja] Jrb. Paskėlė vėjas, bus lietaus Šlčn. Vė́jai kai įsisuka į tuos laukus, neša smiltį į visas puses Smln. Jeigu nebūna vė́jo, iš lėto sustabdo Nemuną Vl. Ka raudona saulė, tai vė́jo bus Snt. Dabar kasdien yra vė́jo Ds. Be vė́jo nelabai (retai) diena yra Plv. Plikas laukas buvo baisiai, vė́jas daužydavo Grš. Šiaudus tiesė [ant stogo]: eilią šiaudų, lota nuo lotos – vė́jas neišlupdavo Sn. Kap kada vė́jas numeta kepurę ir kūčkutes išardo . Pakari (padžiauni), tai vė́jas plaka plaka tą rūbą Klt. Pakarti marškiniai an tvoros, kap papučia juos vėjas, kvėsčioja kap paukščio sparnai Kpč. Vė́[ja]s pūstelėjo ir užpūtė tą muno liktarną Žr. Pakapoja vė́jas kojas, pernakt neužmiegsmi Pls. Eina par blauzdas vėjas, šalta pirkioj Klt. Kap pavalgo kūčią, atsineša šiaudų pėdą ir aprišdo medžią, kad vė́jas nepasukt obelių (priet.) Pls. Neapdygo agurkai, žunešė vė́jas duobeles Rod. Visai vė́jas neina, nedūsuoja Švnč. [Prieš lietų] kai iš burnos vė́jas pučia (šiltas, švelnus) Dglš. Vė́jas pučia ir pučia Nmč. Teip puta, teip puta tokiu dideliu vė́ju Grg. Vė́jis puta prisikišdamas Krž. Neša smėlį, tokis vė́jas įsiutiškas Švnč. Ė vė́jas purkštauna nemažas Švnč. Vė́jas plėšia ežerus (pavasarį ardo ledą) Klt. Vė́jas pasdrasko pasdrasko – uždraskis šalčio a lietaus Švnč. Draskės draskės – aptyko vė́jas Švnč. Čia per mus vė́jas ne tep karštai ima (pučia) Dglš. Jau vė́jas nemuša (nepučia) Jrb. Kada ne kada pūkštelia vėjas, ir vėl kap puode šutina Dkš. Vė[ja]s kaip zuikio dvasia (nėra vėjo) Šts. Pažiūrėk, an kur vė́jas pučia Antš. Žiūrėk, iš kurios pusės vėjas pučia Gdr. Lietus išejo vė́ju (vėjas debesis išsklaidė) Aln. Vė́jas deltai kvepia [v]andeniu Strn. Pribaigs šieną: čia vė́jas apipučia, čia vėl duoda lietus Slk. Vė́jas daužos iš visų šonų, galgi ir sudaris lietaus Slk. Išnešk marškas in vė́jo, tuoj išpūs (išdžiovins) Ktk. Vė́jis prapūs – pjausma, ko čia išlauksi Krš. Pakūrini rytą, žiūrėk, kai nėr vė́jo, tai da pasilaiko [šiluma] PnmR. Oras šaltas, vė́jas kaip ir su lietum Pl. Buvo vė́jas, gal smėliu ažunešė Dgp. Kaip užudegė, o vė́jas buvo, blaškė, tai visą miestą [sudegino] Alz. Kada vė́jas būdavai, tada malsi – nebrangūs būdavai (pigiai maldavo malūnuose) Mšk. Ka labai tykì, jokio vė́jo nėra, sakydavai, ka iš švedų kapų [kyla žvakutės] Gsč. Kad i vė́jo nėr, dreba i dreba ta drebulė Kv. Kartais vė́jų nebūdavo po kelius mėnesius Sk. Liepsną pagavo vėjas, ir gaisras išsiplėtė . Buvo ant mūsų jūrių … skaudingi vėjai Kel1853,140. Pradžioje septemberio mėnesio pūtė skaudūs vėjai iš šiaurės, oras staiga atšalo Kel1854,156. Ant aštraus vė́jo pastato, tai tada ir apiserga gyvulys Antš. Ale toks vė́jas – kaip galąstuvas Žl. Grąžos grąžos vė́jas – gal bus lietaus Kp. Vė́jas atsigręžė šaltas, ė jau agurkui bėda Aps. Čia, va, šilta, čia gražu, vė́jas atsisukė – šalta, sniega Švnč. Vė́jas persimetė iš kitos pusės Ob. Jei nepasisuks vėjas, gali dar lyti visą dieną I.Simon. Tai vė́jas apdraskė, tai žiurkės išėdė [šiaudinį stogą] Mšk. Teko patiem dengt stogus, ka nulupo kokią kertę vė́jas Sk. Gal vė́jas atapūtė svirno duris Aln. Vė́jas nuplėšė nuo stogo vė́jo lentą Jnš. Sukamas į vė́ją malūnas Žg. Su vė́ju pučiami malūnai Bsg. Vė́jo malūnus liuob statys, kur kalneliai aukštesni Klk. Išmokau vė́jo malūnininkystę Trš. Pavėny džiovint [vaistažoles reikia], vė́jo perpučiamoj vietoj Kvr. Vė́ju da nenukrinta lopinys (šiek tiek laikosi) Ds. Šituo vė́ju gali ir kitų [namai] užsidegtie Ds. Po tam (šiauriniam) vė́ji nebus lietaus Drsk. Su vė́jum lyja Dglš. Duoda sniegas su vė́ju Kpr. Su vė́ju tai greit išdžiovina Snt. Aš gavau stovėti visą naktį vėjy J.Balč. Vė́juj kaminas netraukia Dglš. Pačiuos vė́juos išejo Ds. Neduok Dieve drapanos džiovint tokiam (smarkiam) vėjy Mžš. Vėjuj• pastovėjai – ažuėmė kriūtinę Klt. Pajuodusios jurginų galvos plakėsi vėjuje . Kur vėjyje (vėjo pustomoj, pučiamoj vietoj) – vilnija ir taškosi (lytus) į pakraščius J.Jabl(Žem). Vėliava iš lėto plevėsavo lengvam vakaro vėjuje . Kur tokiam vė́je važiuosi Š(Sl). Vė́jo nė[ra] nė brikš, žliugso, – matos, kad lis Mžš. Šiandie vė́jo nė krapo Lnkv. Šiandie bjauru [mėsą] rūkyt – vė́jas priešais Mžš. Ka tų vė́jų nebūdavai, pritrūkdavai miltų (vėjiniai malūnai nemaldavo) . Drobė eldijos, ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Vė́[ja]s nūgulė (nurimo, nustojo pūsti) Lkv. Vė́[ja]s tujau kilsta Yl. Kada vė́jas užkyla, išdrasko [šiaudų stogą], i vėlekos dengia, taiso Pšš. Šiandie vilkias kailinius, bo šalta, taip skaudžiai gnyba vė́jas Šauk. Žalčio vė́jis – puta kiaurai par drobužius Krš. Pro mano rudinės skyles visi vėjai landžioja A.Vaičiul. Gražio[je] vieto[je] – nuo visų vė́jų apsaugota Rg. Pryš vė́jį debesys ejo šį vakarą LKT99(Užv). Vė́jai blaškos, must (matyt) supūs lytaus End. Lauke vis smarkiau siautėjo vėjas J.Mik. Užneš vė́jas i lietų Dglš. Ka vė́[ja]s puta iš tos pusės, Endriejavas mun kvepa (labai ilgiuosi Endriejavo) End. Buvo tam tikras rėtis, kretilas – pasiriša vė́jo pusė[je] Skd. Pašiaušė vė́[ja]s stogą, ka tik nenulėktum! Žr. Muno lizdelį vė́[ja]s nukreipė, reik mun aną taisyti, ramstyti Žr. Šaltà užejo – vė́jai, tokios audros Lnk. Daba būs geras vė́[ja]s, sako, ir bulbės būs skanios Klk. Tus pelus nūneša tolie – didliai didilis vė́[ja]s Ms. Priš vė́ją eiti didliai bjauriai yra Slnt. Per vė́ją, per gruodą eidavom, i nieko Dglš. Tos vė́jo debesys išpašytos tei kai vilna [p]Rsn. Vėjo sūkuriai buvo daugybę smilčių į orą pakėlę prš. Vėjo umaras N. Net ir menkiausio vėjelio dvelktelėjimas tokiame šaltyje pjauna be peilio . Aštuoni (aštuonių rūšių) vė́jai yra žvejuo Plng. Žvejys tura gerai žinoti visus vė́jus Klp. Iš kur vė́[ja]s pareina, gali suprasti orą Plšk. Pučiant palankiam vėjui žvejai lengvai parsileisdavo namo sp(Rsn). Tas vė́[ja]s guliant y[ra] negerai (gulėti vėjuje nesveika) Dov. Ožinis vė́[ja]s piktas LKT140(Prk). Puta myžalinis (vakarinis) vė́[ja]s, pradės myžti (lyti) Vkš. Myžalis vė́jas – bus lietaus Plvn. Dabar vė́jas žiemys, mažu šals Plvn. Vėjas vakarinis, iš vakarų pučiąs R4, 5. Vėjas rytinis, saulėtekis Sut. Nuotvankinis, patvankinis vėjas GTŽ. Žieminis kad iš jūros kerta vė́[ja]s, tai ne par labai py žvejybos yra LKT139(Prk). Jūrinis vėjas Kin. Jūros vėjas ŠT223. Jei pietų vė́[ja]s neputa, ir nesė[ja] linų Rt. Vėjai yra keturi: rytys – raudonis, pietys – mižnius, vakaris – storlūpis i žiemys – kudlius LTR(Bsg). Antai Nemuno deltos žvejai skyrė šiuos vėjus: šiaurė (N), audenis (NO), žeminis (O), ožinis (SO), pietvis (S), pilvinis (SW), aulaukis, marinis (W), sominis, vakarynė (NW) sp(Rsn). Vėjas vasaris (pietų) SD1192. Vėjas saulinis (rytys) SD1192. Kad ryčiu vė́ju – nesodyk, sukirmiję bus [svogūnai] Šmn. Žmonys veizės, koks vė́[ja]s puta: šiaurės vė́ju nėkumet nėkas nesėjo Plt. Ryty vėjy reikia nesodint bulvų, be bus kirmėliuotos LTR(Ds). Silpną, bet nepastovų vėją žvejai vadindavo drumstu, šiltą – minkštu, šaltą – atšiauriu, aštrų – šmaižiu, o labai stiprų – ribantų vėju sp(Plng). Šoninis vėjas PolŽ65. Skersinis vė́jas (skersvėjis) Jn(Vlkv). Vė́[ja]s būriuotas, negal vėtyti Šts. Griaunamas (žmogų pargriaunantis) vėjas Trk. Mažiausias vėjo krypties kitimas keičia ir ruzgų konfigūraciją sp. Vė́jas švelnus, atpūs lytaus Krtn. Tas vė́[ja]s žvejams pavojingas nėr Prk. Žiuvė vė́jo klauso kaip arklys votego Prk. Vėjas dar siaučia, švilpia, o mes sau bėgam šnekučiuodami . Vė́jas kaukia to[je] bažnyčio[je] – kiauri langai Jrb. Plaukai dulkėjo vėjui pro ausis cypiant Jrk132. Po vė́ji dūmai eina Dgp. In tę su vė́ju (pavėjui) [važiavo], atgal prieš vė́ją . Dabar su vė́ju buvo važiuot Žrm. Su puse vė́jo (vėjui pučiant iš šono) parvažiavau Prk. Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim …, vienu vėjeliu penkias šešias myleles N177. Vė́[ja]s an Platelių, parpūs judvi – vienu vė́ju (pavėjui) paržygiuosiat judvi Plt. Pasėjus pūrus Palangos vėju žvirbliai neveiza nė atsisukę Šts. Vėjai, ar nematei vilko? J.Jabl. Ko tu plaukus, vėjau, man taršai E.Miež. Daržinė visur kiaura, vė́jai Jrb. Kai per sietą eina vė́jai per tokias duris Švnč. Vėjas eina kap per rankovę LTR(Alk). Čia nėr pamūro, katės laksto pro apačią, vė́jai eina Sdb. Vė́jai kiaurai eina, langų nėra Tl. Pabudavojo (pastatė) gryčią, ale kad šalta, vė́jas eina Pnd. Seklyčia kiaura, šiaudų stogas nuplyšęs, pro langus švilpia vė́jas Pl. Greit daryk duris – vė́jo prineši Kp. Palopė trobelytę, i vė́jai nebelaksto po vidų Tr. Kambary vė́jai vaikščioja PnmA. Vėjuota diena, troba sena, pilna vė́jų Krš. Vėjas trobelę išgairino, drebulys ima LzP. Pušelės palei asfaltuotą kelią atrodo dar skurdesnės, patamsėjusios, perlytos, vėjų nugairintos J.Mik. Vaikinas savo delne pajuto šiurkščią, vėjų nupustytą ranką A.Vaičiul. Lentalėms apsegta [dirbtuvė], tik ko vė́[ja]s neįputa Ms. Rankos sutrūko nuo vė́jo Mlk. Burnelė vė́jo papūsta, raudona Klt. Vė́jas papūtė, tai viškai gerklė ažkimo PnmR. Motociklu važiavo, sušalo, jau vė́jas patraukė Ml. Aketes prasikirsdavom [skalbdamos], kūliais apstatydavom, šiaudais, kad tei vė́jas netrauktų [p]PnmŽ. Apdenkiat tą pieną nešdamys numie, ka negautų lauko vė́jo Sd. Bulbos pašalę, vė́jo supūstos Klt. Pati neina lauk, ka nepaimtų koks vė́[ja]s Trk. Bankas (taures) apriša, kad vė́jas nestvertų Upn. Mun petys skauda – vė́[ja]s užpūtė Pln. Liepų žiedų arbatą geria ir saugos nuo vėjo užpūtimo LMD(Sln). Pūkonus rūko nuo vė́jo supūtimo . Skauda krūtinę nuo vė́jo pagavimo (vėjui perpūtus) Rs. Gal sušilusį vė́jas pagavo (užpūtė), ir ažkimo kaklas Sdk. Vė́jo pagauni (įkvepi) – ir kosėji Ėr. Tas kūnas žmogaus kai rėtis: párėjo vė́jas, i temperatūra pakilo Jrb. Apsitūlok, kad vė́jas nepargert (neperpūstų) Mžš. Vė́jas pūsters kiek, ir apsirgs Mlk. Ana iš vė́jo serga Aps. Malkas kapodamas sukaito, o vė́jas perpūtė – kiek te jam reikia Slk. Karvytė da kūtėj – ka vė́jas nesupūstų Sdb. Vė́jas košia mane Smln. Vė́jas per visą skūrą nuejo Švnč. Vė́jas tiesiai duoda gerklėn Kp. Nuo vė́jo griuvo gyvuliai (buvo labai sublogę) Str. Tei sudžiūvus buvau: vė́jas pučia – i griūvu [p]Jsv. Prastai, sakau, kad tave laiptinė[je] vė́jas mėto Vlkv. Ka aš jauna buvau, aš nežinojau, a muni kojos neša, a muni vė́[ja]s neša (lengvai, greitai vaikščiojau) End. Tai tiej sunkūs grūdai lekia, toliau puola, o tuos pelus vė́jas atmuša atgal Sn. Vė́[ja]s puta kiaurai i nūputa, tie grūdai nubirsta čia arčiau, o tus pelus nūputa toliau Lc. Grūdai [vėtant] krimta an žemės, o dulkes vė́[ja]s nuneša į šalį Kl. Moterys, vaikai linus sustatydavom, vė́jas perpūsdavo PnmŽ. Nuo pirmos rugsėjo iki aštuntos rugiai vė́jo papučiami būdavo Snt. Tas ašakas nusiauti, vė́ju paleidi [darydama kruopas] Pnd. Mes da vė́jan leidžiam [salyklą], kad grynas, švarus būt grūdas, tada ir alus skanus Kpr. Par sietą nusijojam šituos grūdelius, o kad da vėjẽlis esti, tai vė́jan išleidi Plvn. Su kultuvu išsikulia ir išleidžia vė́ju (išvėto) Kpr. Dar̃ vė́jum eina (vėjo atnešamos) visokios kvarabos Dv. Grūdus reik vė́ju nuleisti Pj. Liuobam paleisti [plunksnas] ir ant vė́jo Lc. Turėsma kretilą, vienas pilsma, antras judinsma i vėtysma ant vė́ju Žd. Plėšikas paėmė akmenį, sutrynė ir papūtė ant vėjo LTR(Lzd). An vė́jo (pavėjui) paléidžia [atkalbėjimo žodžiais išvaromą ligą], žmogus i sveikas – i žmogus, i gyvulys Ml. Mūs kaimynka atkalba in vė́jo, in duonos [nuo gyvatės įkandimo] Dglš. Į vė́ją i vėtydavo [iškultus javus] PnmŽ. Arpos tokios būdavo, javus po vė́ju leisdavo Bsg. Išpūtėm, išniekojom, par vė́ją išleidėm [grūdus] Klt. Išvėtydavau – per vė́ją parleisdavau grūdus Nj. Krūva stovi prikultų grūdų tų ir prieš vė́ją meta [vėtydami] Sn. Arbavos, kas turės, o kas neturės, tas jau su vė́ju [vėtys] Lk. Tokie sparnai arboj yra, jie vė́ją daro ir pelus išpučia Snt. Maišą (dumples) kiloja ir vė́ją varo Zt. Kuldavom, duodavom su spragilais, ka vė́jas darydavos PnmŽ. Gyvatę kad neša gandras, tai vė́jas [bus] Erž. Koks Velykų rytmetį vė́jas puta, toks būs visą vasarą – tas vė́jas mažai tekeitas Krž. Jei vištos laksto po žemę plasnodamos sparnais, tai bus dideli vėjai LTR(Pmp). Jei saulė leidžiasi aiškiai geltona, tai bus dideli vėjai LTR(Nj). Kad saulė raudona, tai in vė́jo Dkšt. Jei katė dreskia kokį daiktą, tai bus vėjo LTR(KzR). Katė jau vė́jo supūs (drasko medį) Snt. Kad kumeliai laksto, būs vėjas LTR(Mžk). Jei vėjas numeta kepurę [sėjant], tai nemožna imt: atsėji, tada paimi Švnč. Toks didelis vėjas – musėt kas pasikorė LTR(Rm). Siūbavo liepelė žalia be vėjo, tę vargo mergelė linus ravėjo LTR(Auk). Pūtė vėjas iš rytų, pustė genio plunksneles LTR(Mrs). Miego norėjo, tik linginėjo, kap žalia rūtelė vė́jo pučiama DrskD129. Tavo vainikas par lauką neštas, vė́jo papūstas, da ir šalnos pakąstas JT382. Kad papūtė šiaurus vėjas, tai pabalo žalios rūtos LTR(Pg). Vė́jas laužė tvorelę, ledai kūlė rūtelę (d.) Ss. Ai šlavė šlavė vė́jas kiemužėlį, laukiau jaunų svetelių JV261. Išeisim, sesute, ant didžio dvarelio, klausysim, sesute, iš kur vėjas pučia LTR(Auk). Lytučio išlyti, vėjo išpustyti, tai raudoni veideliai LLDII58. Ko raudoni skruosteliai: ar vėjo pūsti, ar lietaus lyti? JD463. Jei tu manę (apynėlio) nevarpysi, aš vė́jais lakstysiu; jei tu mane invarpysi, spurgus nusraškysi (d.) J.Jabl(Šmn). O kad tave, bernužėli, vėjai išnešiotų IV593(Paį). Tavo ropė kieta buvo – šiauriu vė́ju sėta buvo JD655. Vakar pūtė šiauras vėjas, šįryt rytvėjelis LTR(Klp). Ir užėjo šiurkštus vė́jas, nulaužė šakeles JT287. Vėjis vėdlelis, palydovelis (d.) Rt. Vėjū̃tis iš vakarų pareinąs KI6. Anei jokio vėjelùko nėra Vrn. Mažutis vėjẽlis, o suka gerai [malūną] Vdn. O kada nor i mažas vėjùkas – bar bar bar, tar tar tar an aukšto Grnk. Paprašysiu Dievulį, kad pakeltų vėjulį TDrV15. Duok, Dievuli, saulelės vėjelį, kad nušildyt vasaros ledelius LTR(Rod). Ei, tu rugeli, tu žiemkentėli, tu nebijojai šiaurių vėjelių, tik pabijojai plieno dalgelio LTR(Nm). Nepūskit, vėjužiai, neūžkit, medužiai RD129. Vargi mergelė su vėjužiu kalba LTII550(Bs). Plaukeliai mano, mano geltoniejai, vėjùžė[je] pučiamiejai, vėjùžė[je] blaškomiejai LB62. Kad augau pas mamužės aš puiki ir bagota, vėjùžė[je] pūsta, baltai raudona LB44. Vėjùlis pučia, lietutis lyja, vyšnelė ūžuoja (d.) Dglš. Vėjùlis sėjo, saulė ravėjo Š. Šarkele varnele, kiek tavo vaikelių? – Trys veja vėjulį net prie žemės prigulę (d.) Ign. Pakilk, vėjẽli, trenk, parkūneli, šį nelabą vyrelį! Žr. Papūteno jau vėjelis, pabudino jį iš miego LLDII107(Ob). Papūti, vėjelė̃li, papūti, šiurkštuolėli VD392. Pučia vėjytėlis iž visų šalių, krečia gailią rasą nuog rūtų žalių (d.) Dg. Papūs šiurkštasai vėjẽlis, nupuls rūtų vainikėlis JT514. Pūtė vėjelis, pūtė šiaurūnelis, linguoj žalias rūteles ir lelijeles StnD11. Sesute mano jaunoja, nušluok vėjeliu kiemelį LTR(Rk). Visi lieteliai manę užlys, visi vėjẽliai užpūs JD1189. Tai aš melsiu vėjelio, kad nevaikščiot sodelin I271. Supūs vėjelis linelius ir geltonuosius plaukelius (d.) Ad. Nušalau kojeles nuog šiaurojo vėjẽlio DrskD137. Nuog nepagadų ir vėjų saugok sančius ant vandenių 58. Drebu visad kaip lapas, kurį krato vėjai PK88. Žiedas krint žemėn, kad didis ištinka vėjas PK85. Ir keturius vėjus iš keturių kampų dangaus ant jų užleisiu BBJer49,36. Sausas vėjas ateit per kalnus BBJer4,11. Testov anys kaip pelūs vėjuje BBPs35,5. Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę BB2Moz10,13. Ir jis regėjo, kad jie vargo irdamies, nes vėjas jiems buvo į akis BbMr6,48. Aname irstyme turėjo vė́ją prieš save DP79. Ir nulijo lietus didis, ir atėjo tvanas, ir pūtė vėjai BtMt7,25. Bet ir tuo vė́ju Jonas nei mažo nepažvilo DP22. Liepė vė́jamus ir mariomus [nurimti], ir tikos nuraminimas didis DP78. Ir kad įžengė anysjan eldijon, vėjas nutilo Ch1Mt14,33. Vėjas kur nor pučia, ir ūžimą jo girdi, bet nežinai, iš kur ateiti ir kur eiti VlnE82. Nesa paduksis bedievio yra kaip plaukelis, kurį vėjas užpučia …, ir kaip dūmas, kurį vė́jas išpukština DP580. Visa anoji pompa aukso ir sidabro ir vario zotag pabyra ir, ing dulkes apgrįžus, nuog vė́jo ižnešiojas DP582. | prk.: Tos rezoliucijos buvo paremtos vėju (be jokio pamato), nieko nedavė gyvenimui, todėl ir dabar iširę klajojame A.Sm. Mitina Lietuva visus keturius vė́jus (įvairių šalių žmones) Ps. Nėkas dar nežino, kokie vė́jai papūs Vkš. Nekvailas Kriauna, žino, ką kalba, jis viso valsčiaus vėjus (nuotaikas, naujoves, pasikeitimus) jaučia, visus kvapus užuodžia V.Bub. Reikia gero vė́jo (pasipriešinimo), ir bus kitaip (pasikeis gyvenimas) Ilg. Šeimo[je] būna ir vė́jų (nesutarimų) Vvs. Dabar užsėta vė́jais (tušti, neapsėti plotai) – kolūkio laukai dabar Graž. Palikau, Kazimieriukai, in viso vėjelio (be globos, niekieno neužstojama) LTR(Slk). Vėjo padargai (nestiprūs) Šts. Esame visai nebrendę vaikai, kuriuos visokie vėjai (nepastovios nuomonės, permainos) kur norėdami lanko (lanksto) K.Būg. Nėmaž nepakrutinkimės nė ant vienų vė́jų mokslų naujų DP549. Ižg kur regime, jog krikščioni pridera ne kaip pagautai piktintis, nei kokiam pagautam vėjui naujųjų mokslų duotis papūst kaip kevalas DP234. ^ Kaip vė́jas (smarkiai, greitai) nulėkė NdŽ. Eina kaip vėjas Žvr. Kap neskaudėjo, tai ejau kap vė́jas ir dirbau viską Pv. Pirma kokia aš lengva buvau –kaip vė́jas ejau Slk. Kap aš tokia buvau kai jūs, tai kai vė́jas ejau, o dar̃ kojos klumpa Srj. Dabar šoka – kaip vė́juj kėtojas Krns. Aš užlipu kai vė́jas, nieko neskauda Vl. Gi anys (velniai) gi kap vė́jas lekia (ps.) Grv. Dėlto tai ne naminės [kiaulės tie šernai] – eina tai kai vė́jas par lauką! Pb. Greitas tai kai vėjas LMD(Vlk). Kaip vėju (labai greitai) atalėkė, atpleškėjo KlK42,79(Aln). Lekia ratais kai vėjas . Ejau visur kap vė́jas, greita buvau Azr. Nudūmė kaip vė́jas Snt. Senioko greitumas – lekia kaip vė́jas Ktk. Eina [ratelis] kap vė́jas, labai greit eina, nei mašina nedasvytų Dg. O tie gaisrininkai greiti kaip vė́jas: nespėjo troba sudegt, ir jie jau čia (iron.) Lkč. Mano žirgas greitas kap devyni vė́jai (d.) KzR. Mintys viena po kitos ėjo per galvą kaip vėjas K.Bor. Kad ana ejo kaip vė́jo nešama (labai smarkiai), i daugiau ana nebatejo End. Iš išgąsčio jie lyg vėjo nešami namon parėjo BsV361. Ta (tai) pasiimsam ragikes, ta (tai) taip kaip vė́jai dumsam Vgr. Su didžiuomsiu … Petru šoki kai vė́jas (lengvai, smarkiai) KlbIII13(Lkm). Ir nuvedė [angelas] jį kaip stiprus vėjas Babilonijon BBDan14,35. Va tik lengva, kad eini [po išpažinties], tai kai vė́ju . Kokia gera kumelė: nei botago reikia, kap atsisėdai, tai kap vė́ju ir nunešė Aps. Parlėkiau [namo] kap vė́ju Dg. Žiūro, kad lekia šieno vežimas kai vė́ju LKT367(Al). Tai kai išleidė iš terbos [velnius], tai lekia iš dvaro kai vėju LTR(Slk). Kaip vė́ju atalėkė, atpleškėjo Aln. Anie par mišką išlėkė lyg su vė́ju Kv. Žiūru – leka žmogus dviračiu kaip su vė́ju Skdv. Kaip vė́[ja]s prabėgo tas gyvenimas Lnk. Žmogaus amžius leka kaip vė́[ja]s Lkv. Tos dienos į senatvės pusę leka kaip vė́[ja]s par lauką Vkš. Gyvenimas mūs eina kap nū vė́jas . Gyvenimas praej[o] kap vė́jas, nieko nėra Drsk. Praejo tas laikas, nuūžė kaip vė́[ja]s par lauką Yl. Keletas dienų kaip vėjas pralėkė Žem. Ko čia susiraukęs, pasišiaušęs kaip žiemys vėjas? Vl. Stūgauja kaip šiaurys vėjas Snt. Ką tu čia kaip ir vė́jas siautoji po tuos kambarius! Pbr. Palaidas kaip devyni vėjai LTR(Klm). Dar kad girtuoklis, tai pasigers ir išsipagirios, bet jau ištvirkėlis – kaip vė́jas (palaidūnaus) Pnm. Eini kap vė́jas in vakaruškas Mrs. Toj boba tai kai vė́jas kokia – namie nebūna, eina ir eina Pv. Einu kai pušis, vė́jo prilenkta prie žemei, susrietus Klt. Ko teip pamažu kaip vėjo malūnas? LMD(Klov). Šokt – kap vėjas, duonos minkyt – tėvas (nori tik linksmintis, o darbo vengia) Lzd. Aš su darbščiais kap tėvas, o nuo tinginių bėgu kap vė́jas Kt. Užstos kaip akėčios nuo vė́jo (nė kiek neužstos) Mlt. Bijo kap katė vėjo LTR(Mrj). Jų pažadai kaip vėjas lauke (nevykdomi) A.Vien. Taip i paliko kaip žodis ant vė́jo (tuščiai) Krž. Tiek aš galiu tikėt [valdžia] kai vė́ju (visai netikiu) Brt. Pagyvenai, išnykai kai vė́jas (be pėdsako) Všk. Žmogus išeina iš šio svieto, kaip vė́jis aną pustyte išpusto, kaip i negyvenęs Krš. Pinigų kap vėjo (labai daug) Mrj. Kap vė́jas pūstelna tą meilę – veržlės reikia Prn. Vaikio žodis ir meilė kaip vė́jis: kitaip papūtė, i nebė[ra] Krš. Mergos pavardę vė́jas pūste nupus Strn. Jie papiktinimus po parapijas nešioja kaip vėjas pavietrės ligas Tat. Ištalžysu par vepšlas, tai vė́jais (smarkiai, greitai) eisi numie J.Jabl(ž.). Vėjais nulėksime! Kelias kaip stalas Žem. Suragino tada jaunikaitis savo šarvuotus raitelius, atlėkė vėju į kovos vietą ir ėmė kloti priešininkus kaip kopūstus J.Balč. Marijonas kai važiuodavo, tai stačiai vė́ju Vdš. Jam darbas vė́ju (labai sparčiai) eina 240. Tai kai išejo anas, vežiman atsisėdo, tai anas akim nematė – vėju nuskrido LTR(Trgn). Dabar jam paskutiniam supuolusi jaunuomenė įmano vėju jo javus nunešti Žem. Kad tę vė́ju neina toj siečka (ne taip greit pjauna) Lp. Tie piningai vė́jais leka, i nepamatai, kaip išleka Krš. Kol nenešioji, tai stovi, o paimk nešiot, tai vė́jais sulaksto (apie seną drabužį) Kdl. Tas vaiduoklis pro mane vėjeliù praejo (lyg vėjelis dvelktelėjo) Al. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė A1885,121. Dabartės kauksi devyniais vė́jais Jnk. Su vė́jais parbildino Kv. Rudenį, pradėjus ištisai arklius šerti, pašaras iš daržinės vėjais ėmė nykti Žem. Kainos kilna kaip su vė́jais, nespėji sekti Krš. Su laza ta pasispiria i mauna sau su vėjeliù Nmk. Pri tėvo būnant, nieko nežinosime, kas daros ant svieto platybės, ir mūsų jaunystė esanti su vėju išnyks DS56(Rs). Leka metai su vė́jais, i nepamatai Rdn. Į senatvę dienos leka su vė́jais Krš. Žmogaus amžius praleka vė́ju, visai nejunti metų: čia vaikas, čia su laza Krš. Šimtus suvartojo – tėvų meilė su vė́jais išgyliavo Krš. Ištartas žodis su vėju leka Žlv. Tik po tų žodžių ji su vėjo kūliu įniro vidun P.Cvir. Bažnyčion taip pat vėjais nešini važiavome prš. Tai bent kumeliokas – už vė́ją bistresnis! Rk. Stojos iš vė́jo (labai greitai pastatyta) Jdp. Vė́ju kelt tokie sijonai [i](ilgi, nepatogūs) Mžš. Vė́[ja]s kalną suputa, o storą pilvą nesuputa (storas pilvas savaime užauga, niekas dėl to nekaltas) End. Vė́jas pučia ir pučia, jam nė lūpų nepaskauda Mrj. Vė́jo nereik pirkt – užtenka Dkš. Siratą visi vė́jai užpučia (visi skriaudžia) Tr. Anys (vaikai) neduoda man nė vė́jui užpūst (labai rūpinasi, saugo) Švnč. Pas juos po kambarius vė́jai laksto (tuščia, netvarkinga) Jnš. Vėjas po stubą laksto ST627. Nežiūrėk, iš kur vėjas pučia, žiūrėk, ka smirda LTR(Km). Moteriukė išmano reikalus ir užuodžia, iš kurios pusės vėjas pučia M.Katil. Anas ne lietuvys, o kur vė́jas pučia Aps. Iš kur vė́[ja]s tave atpūtė (iš kur čia atsiradai)? Vkš. Kurie vėjai tave atpūtė? Sln. Taũ kokie gi čia geri vė́jai atapūtė? Užp. Kas žino, kur jį vė́jai nešioja (kur jis bastosi) Vlkv. Nežinau, kur muni vė́jas nupūs (kur atsidursiu) Vkš. Ne visada vėjas pučia taip, kaip malūnininkas nori . Ateis koks pučas, šast gal kaip vė́jas nupūst viską Žvr. Ka vė́[ja]s pakils, seniejai teip liuob sakys: vė́jo pati pabėgo, ieško pačios End. Gaudyk vėją po laukus LTR(Vdšk). Visų vėjų nesugaudysi LMD(Šl). Gaudyk vėją laukuose – vagį miškuose KrvP. Gaudyk vėjus plaštaka LMD(Rs). Negainiok vėjų – nesugausi, nesugavęs neprisiglausi S.Dauk. Ans per pinučius tik dryk – ir gaudyk vė́ją laukuose! Slv. Ar sugaudysi vė́ją laukuos?! Mrj. Maišu vėjo nepagausi LTR(Grk, Gdr), Ds. Be atoilsio nė vėjas nepučia Dg. Kalno dulkes vėjas suneša, o žmonys patys susieina Ps. Prieš vė́ją nepapūsi (galingesnio už save neįveiksi), tik grynas liksi Grv. O ką tu papūsi prieš vė́ją – mirk, i gana Jrb. Priš vė́ją neatpūsi – kur liepa, ten turi eiti Yl. Dulkė prieš vė́ją nepapūsi Snt. Prieš vėją nepasėsi LTR(Auk). Ar tu vė́ją ažuturėsi! Btrm. Vėjo nesuvaldysi Ds. Pūkas neskrenda prieš vėją LTR(Mrj). Kumščiu vėjo neatmuši LTR(Šts). Kas vėjus sėja, audrą renka L. Skubos darbą vėjas renka sp. Gautą naudą vė́jai gaudo (nebranginama, kas ne paties uždirbta) End. Svetimą naudą visi vė́jai gaudo Krš. Vė́jo nepavysi An. Dumplėmis vėjo neatpūsi LTsV324. Greitas pats užsilekia, o lėtam vėjai užuneša (nuo nelaimės neišsisaugosi) LTR(Vdn). Negreitam vė́jas užpučia ligą, o greitas pats užbėga Brž. Bistrus pats užeina, o an tykaus vė́jas užpučia Rdš. Vėjas pripūtė (juok. sakoma apie kūdikio laukiančią merginą, kai nežinomas kūdikio tėvas) Ml. Jau tu musėk vėju esi pasibėgusi (juok. mergina būdama laukėsi kūdikio) LTR(Vdk). Kas nusidėjo, bijos (pabūgs M) ir vėjo S.Dauk. Kas nusdėjo, bijo vė́jo JT367. Kur vė́jas pučia, ten ir linksta NdŽ. In kur vėjas pučia, in tę medžiai linksta LTR(Srj). Kur vėjas pučia, ten medžiai linksta LTR(Gdr). Mažas tasai žmonių geradėjas, kursai tenai linksta, kur put vėjas I. Nendrė ir be vė́jo svyruoja JT431. Aukštą medį visi vėjai laužo KrvP(Ps). Karšti kopūstai, motyn. – O vė́jo po nosės a neturi?! Krž. Neapsidegyk, turi vė́ją po nosia ir pūsk Alv. Jei karšta, tai papūsk – turi po nosia vė́ją Mrj. Nei vienam vėjas kepsnio neatnešė M. Pavasarį vėju i saule sotus LTR(Tvr). Duona vė́ju neateis Lp. Duona ne per vė́ją ateita Sch79(B). Duona ne per vėją atėjo: kažkas arė, kažkas sėjo, kažkas pjovė ir kluonan vežiojo KrvP. Aš tą dviratį iš tamstos pirkčio, bet vėjo ar ans nebijo (ar ne vogtas)? Sd. Šuo loja, vėjas nešioja A.Gric. Ar vėjas pučia, ar jisai šneka – tas pat (nerimta kalba) Šk. Ar ji pasakoja, ar vė́jas ošia (niekas tokių pasakojimų neklauso) Šk. Vėjui plunksnos, vanagui mėsa (apie karvelį) Snt. Paukštis augint – kas iš jo: vė́ju plunksnos, vanagu[i] mėsa Mžš. Visų vėjų neklausyk [i](turėk savo nuomonę) LTR(Plng). Vė́[ja]s puta, barzda kruta Yl. Greiti pažadai vėjais laksto LTR(Gdr). Kad toks greitas, pagauk vė́ją Km. Gal norėtai tris margus vėjo (juok.) LTR(Lbv). Vėjo vaikai rėkia (sakoma, kai vėjas kamine kaukia) LTR(Kp). Kas ūžia be vėjo? (bitės) LTR(Jrg). Leka kaip vė[ja]s, bauba kaip jautis, eita kaip meška (vabolė) ž. Panelė šimtamarškinė, kai vė́jas pučia, plika šikinė (višta) JT70. Miške gimęs, miške augęs, išejęs į lauką vėjus gaudo (vėjo malūnas) Mrk.skersvėjis: Į vė́ją sėdėti KII377. A taũ neužpūs vė́jas? Mžš. Lig Kauno jau važiavau nekaip – biškį gavau vė́jo Kl. 2. oras: Mes iš kviečių kepdavom ragaišiuką: suspaudi terp rankų – vė́jas eina (labai minkštas, purus) Bsg. Aplimpa aplink žmogų [pirktiniai marškiniai], vė́jas neina Ml. Dabar mat retos gumos: tik pripučiau – ir išėjo vė́jas Slm. Ant saulės džiovytas [salyklas] turia vė́jo kvapą, o aznyčioj – dūmo Mšk. Kokia čia mėsa – vė́ju trenkia Pv. Sriuba vė́ju smirda Tr. Kiškis vė́ju kvepia Ėr. Pirkioj pakvipo vėju ir šunim J.Mik. | Dėk vandenį pečiun, tai nors vėjas biškį išeis (vanduo sušils) .grynas oras lauke: Kai ateini iš vė́jo, gerai einasi valgyt Srv. Kai parvažiuoji iš vė́jo, ir valgyt, ir gert norisi Rm. Išlėkiau iš klojimo į vė́ją prasivėdyt Skr. Pasėdžiu ant suoluko, vė́jo pakvėpuoju Alv. 3. Ps, Šmn prk. jėga, stiprybė, sveikata: Tau to vė́jo mažai bėra, kad nepakeli nė pūro rugių Dr. Nebėr vė́jo visai Lk. Ka vė́jo subinė[je] nebė[ra], i sėdėk pečių apsižergęs End. Galia būti mandrus, kol vė́jo tura End. Nebturiu aš vė́jo dainiuoti Plt. Neturiu vė́jo išeiti lauk Trk. Ans (šuo) nepiktas, be vė́jo y[ra] . Čia reik daug vė́jo, su tiek vė́jo nėko nepadarysi Up. Prie vė́jo buvo senelis Krns. 4. ppr. pl. prk. tušti, nerimti dalykai, niekai: Tau vieni vė́jai terūpi NdŽ. Tas senis lenda, o mun čia rūpa vė́jai Yl. Jūs pilni vėjų, vėjabroliai J.Jabl. Tai ne darbai, tik vė́jai rūpi Gs. Tokiais vė́jais užsiema Trk. Tai vė́jai tiktai Kl. Tas viskas yr vieni vė́jai Trk. Ka munie kitas nėkas nerūpėjo, nė kokie vė́jai nerūpėjo Krt. Sakau, darbo imkiatės, i nerūpės vė́jai . Eik tu, sako, sapnuoji tokius vė́jus, i viskas Lnk. Dievui savo intikai tu vėjais nemėgdamas (apie šv. Kazimierą) brš. Vė́jus kalbi Šts. Visokių pripliauškėjau vė́jų, nebžinau daugiau Akm. Ką čia sapalioji dykus vėjus! Plt. Et, vėjus kalbi, ir gana LMD(Tl). Šneka visokius vė́jus, nereikalingas kalbas varinė[ja] Rdn. Ta (tai) yra vė́jų kalba: ne mažas vaikas, ka taip darytum Šv. Aš savo vargą nupasakosiu, ne vė́jus Lnk. Ir paistai tokius vėjus, būdamas ūkininko sūnus, patsai žemę dirbdamas M.Katil. Jurgis Bruzgutis nieko neišmoko, visados apie vėjus mislijo Tat. Vėjai tau galvoj, ne turtas A.Gric. Baigs mokslą, suvyriškės, ir visi vėjai išsisklaidys sp. Vaikas dar jaunas, galvoj vė́jai Ss. Ka kas su pašleikoms šonus nulaidytų, visi vė́jai iš galvos išdulkėtų Vkš. Tokiem bernam vė́jai galvo[je], visai durni Jd. Ką jis padarys, kad jo galva pilna vė́jų Ig. Vė́jas užeis į galvą (ims dairytis į kitas moteris), ir ką tu jam! Al. Kam galvoj darbas, vėjams ten nėra vietos . Na bet jis išvarys jai vėjus iš galvos J.Paukš. Neramiai dabarčiuo, vė́jai (nepastovu, nerimta) visur Eig. ^ Kam vėjas galvoj, pagalys uodegoj LTR(Srj).savimeilė, tuštybė: Nieko čia nekalbu apie abydas, kurias artimiemus savo nekas (kai kas) ne kartą daro, adant saviemus vėjams, burnai ir rėdyklamus inteiktų SPII176.menkaverčiai daiktai, niekniekiai: Litą laikė susispaudę, vė́jams neskleidė Krš. Jis ne kvailys – vėjams nekaišioja grašio Žem. Pensijos [talonais] tūkstantės, ale ka nėkai tos tūkstantės, vė́jai Krš. 5. scom. KII177, apie lengvabūdį, nerimtą žmogų: Vė́jas dukra, nesugyvensi Dg. Pasiėmiau tokį vė́ją, bet neatitaisysi Snt. Vyrai visi pri vė́jo, o bobai negražu Krš. Aštuoniolekos metų, neduok tu Dieve, – vė́jai vė́jai! Krš. Baisi iš jos vėjas, ne darbinykė Gs. Ji ne žmogus, o vė́jas Prn. E, vė́jai būs iš to vaiko Krtn. Rasi rodą su tuo vė́ju Vlkv. Kas su tokiu vė́ju sugyvęs Ig. Tas vėjas kap bematai prašvilps visus pinigus Mrs. Vė́jai šitiej vaikai, niekai Drsk. Ans sūnus daugiau vėjẽlis kaip tas Btg. Ta vėjẽlis niekur negali visų metų ištarnaut Dgl. Maniau, kad jis geras vyras, bet pasirodo, kad vėjẽlio būta . Toki vė́jai nepatinka pabuvusiam Pariẽčė. Kokia tu vėjas! – nusijuokė jis. – Baisi vėjas! A.Vaičiul. Ir kada tu proto įgausi? Vėjau tu V.Bub.
◊ ant keturių̃ vė́jų be tikslaus adreso: Iškeliavom po svietą ant keturių vėjų – ieškom šakelės sukti sau lizdelį Žem.
ant tùščio vė́jo nenurodant tikslios vietos: Kur tu jį siųsi ant tùščio vė́jo Lp.
ant vė́jo; ant vė́jų tuščiai, veltui, be reikalo (kalbėti, rašyti ir pan.): Sakyti šiaip sau, ant vė́jo NdŽ. Tai ne toks žmogus, kad ant vėjų šnekėtų V.Kudir. Viską pasakė an vė́jo Tr. Mes, svočiutės, giedam kai an vėjelio LTR(Btr). Ant vė́jo rašyti (be vilties išspausdinti) NdŽ. Ką mes dirbom, vargom, tas viskas ant vė́jo (nuėjo niekais) Brž. Geras šuo ant vė́jo neloja Vl.
ant vė́jo eĩti KII94; N, euf. atlikti gamtos reikalą, laukinėtis.
ant vė́jo eĩti (išeĩti, nueĩti) virsti niekais, išnykti: O senis ką pasakys ar padarys – viskas ant vė́jo eĩna LKT204(Pjv). Su tabako dūmais eina ant vėjo milijonai rublių V.Kudir. Ne tos žemės besusitvarkėm, ne beapsižanijom, ir išẽjo teip ant vė́jo viskas Tl. Jaunystė kaip an vė́jo išẽjo [betarnaujant] Šmn. Visa būt nuẽję an vė́jo Kp. Nuė̃jo viskas ant vė́jo, ką buvau prakaitu uždirbęs KlK27,85(Ar). Prisdavė (pravertė) man tavo žodžiai, nenuẽjo an vė́jo Sn. Žodžiai an vė́jo neišeĩs, į kningas pareis Krš. Iš jo akių šis ponas tuoj įspėjo: visi grasinimai nueis ant vėjo V.Mont.
ant vė́jo išléisti (paléisti, razléisti, pū̃sti, sė́ti, varýti) veltui eikvoti, netaupyti, netausoti: Da nemokėdamas šaudyt, daug kartų ant vė́jo išléidė [parako] BM165(Pšl). Vienas brolis pypką kūrenęs ir visą savo uždarbį su dūmais ant vėjo išleidęs Sln. Ot, ir visa razleis an vė́jo Lz. Dėjo dėjo piningus ir an vė́jo paléido Krš. Perka nėkus, piningus tik pùta ant vė́jo Krš. Ano mokslus nesėjo ant vėjo LMD(Tl). Taupyk jėgas, o tamsta sylą an vė́jo varái Krš.
ant vė́jo paléisti
1. duoti valią, neprižiūrėti: Paleĩstumi vaikus an vė́jo – nebsugaudytumi Rdn.
2. nekreipti dėmesio, neprisiminti (girdėtų žodžių): Tuos žodžius ant vė́jo paléisiu Srj. Vieni žodį girdėtą, o neišmanytą drin tinginio savo teip ant vė́jo paléidžia DP212.
ant vė́jų nuléisti nekreipti dėmesio, palikti be eigos: Būtų velytina, kad kožnas tikras lietuvis šitą svarbų reikalą nenuleistų ant vėjų A1885,92.
ant vė́jo palìkti
1. leisti išnykti, pragaišinti: Ką tu bėgsi, i palìks ant vė́jo! Varn.
2. niekais virsti, išnykti: Akis užmerksi – viskas liks i palìks ant vė́jo End.
devynì vė́jai pùčia galvojè labai išsiblaškęs: Jam šiandie devynì vė́jai galvõj pùčia Kt.
eĩk ãnas vė́jais Antz supykus sakoma nenorint nė girdėti apie ką, nesutinkant su kuo, norint išvaryti ką. eĩk po šim̃ts vė́jų supykus sakoma norint kuo atsikratyti, nesutinkant su kuo: Eĩk po šim̃ts vė́jų – ne atsidūsėti gali Žr. gaisrų̃ vė́jas Trk nepastovus, greit savo pažiūras, nuotaiką keičiantis žmogus.
gálvą pripū̃sti vė́jų paveikti žmogų, kad neturėtų rimtumo, būtų vėjavaikis: Kaip tims jaunims vė́jų gálvos prìpūstos! Krš. Primoko visokių nėkų, kvailysčių, tik vė́jų gálvos prìpūstos Rdn. Kaip aš veiziu, ne tik jauniems, bet ir seniems galvas jau vėjų pripūtė Žem.
galvà pasiūtà vė́jais apie nerimto elgesio, vėjavaikišką žmogų: Niekas iš jo nėra numūse: galva vėjais pasiūta – tik laksto ir laksto visur par naktis Žgč. gerì (gaĩvūs) vė́jai pàpūtė atsirado pozityvių poslinkių, pasikeitimų į gerąją pusę: Geri vėjai papūtė kaime sp. Gaivūs pertvarkos vėjai papūtė ir Lietuvoje sp.
gerù vė́ju krìtęs iš prigimimo turintis gerų savybių, neištižęs: Tas tiktai tebuvo tarp jų myliamas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkšpaučiu arba geru vėju kritusiu buvo vadinamas S.Dauk.
gerù vė́ju liñkęs palankiai nusiteikęs: Jei geru vėju linkęs, paskolins Šts.
gerù vė́ju išmìsti gyvam likti, išgyventi: Jei išmìsiam gerù vė́ju, reiks tus staldalius taisyti End.
gerù vė́ju vir̃sti gerai augti: Kad būtų geru vėju virtęs tas veršis, jau būtų karvė Ms.
į grýnus vė́jus išléisti niekams išeikvoti: Sako, ka ana išleido auksinius į grýnus vė́jus Kl.
į [visùs] kẽturis vė́jus paléisti priversti išsidanginti, išvaryti: Išveskite iš mano parapijos ribų ir paleiskite į visus keturius vėjus K.Bor.
į vė́ją tuščiai, veltui (kalbėti): Visa jis į vėją kalbėjo I.Simon. Šitaipo ir jūs kad liežuviais neišduotumbit kalbos išmanomos, kaipogi bus išmanyta, kas yra kalbėta? Nes tiktai ing vėją kalbėsite Bt1PvK14,9.
į visùs [kẽturis] vėjus
1. nežinia kuria kryptimi, bet kur (eiti, bėgti): Niekados jo neieškosiu, mane palikusio ir išbėgusio į visus vėjus paskui savo pavogtus eržilus K.Bor. Arba tu mesk tą darbą, būk kaip visi, arba eik sau į keturius vėjus .
2. į visas puses (išblaškyti): Bei aš anus iškrakysiu visup vėjup BBJer49,32.
iš (nuo) keturių̃ vė́jų iš visų kraštų: Iškelkit pietus ir sukvieskit iš visų keturių̃ vė́jų elgetas (ps.) PnmR. Ir surinks išrinktuosius jo nuog keturių vėjų, nuog kraštų dangaus iki kraštams jo BtMt24,31. Vartinykai buvo tie nuog keturių vėjų: ties užtekėjimą, ties nusileidimą, ties pusianaktį ir ties pietus Ch1Krn9,24.
iš vė́jo pagriẽbti pramanyti, sugalvoti: Aš žinau, ką kalbu. Ne iš vėjo pagriebiau savo pažiūras, kaip kad jaunieji dažnai daro Pt.
jokiẽ vė́jai neùžpučia saugus, aprūpintas: Jeigu jums kada bus kas negerai, kreipkitės į mani – jókie vė́jai neužpū̃s Vl.
kaĩp ant vė́jo nesusitarus: Važiavo taip kaĩp an vė́jo, tuščiais parvažiavo Krš.
kaĩp vė́jo pùčiamas
1. silpnas, menkas: Sulauksi septyniasdešimt metų ir būsi kaip vė́jo pučiamà Blnk.
2. visų skriaudžiamas: Aš augau kaĩp ir vė́jo pùčiamas žmogus Šmn.
kaĩp vė́jas ìšpūtė (išpùstė)
1. visi išsikraustė, išvyko: Visus vaikus kaĩp vė́jis ìšpūtė [iš kaimo] – sẽniai tupam Rdn. Vaikai išvažiavo, kàp vė́jas visus iš kaimo ìšpūtė Žln. Kiek čia (kaime) buvo žmonių, kiek džiaugsmo, o kaĩp vė́jis išpùstė Krš.
2. išeikvota, dingo: Iš tų taupomųjų nėko nėra – kaĩp vė́jis viską ìšputa Krš.
kaĩp vė́ju supū̃sti labai greit padaryti: Vis viena kàp vė́ju sùpūtė OG363.
kaĩp vė́jo supustýtas prastas, netikęs: Tokis pažodys: kap netikęs, tai ir sako – kàp vė́jo supustýtas Pv.
kartù su vė́ju labai smarkiai, greitai (lėkti): Pro šalį kartù su vė́ju lekia NdŽ.
keturiaĩs vė́jais išeĩti išnykti be naudos: Mano daiktai išė̃jo keturiaĩs vė́jais Rm.
keturíems vė́jams bet kur, į visas puses (išvaryti): Visus išvarė lauk keturíems vė́jams NdŽ.
kitì (naujì) vė́jai pùčia; kitaĩp vė́jas pàpūtė atsirado kas nors nauja: Ir Anykščių padangėje jau pūtė kiti vėjai: jau buvo atgauta spauda A.Vien. Nuo pernai metų papūtė nauji vėjai V.Myk-Put. Pirmai nė pamanęs buvau apie tat, bet dabar kitaip vėjas papūtė .
laukè vė́jas apie niekus kalbantį, nerimstantį, nepastovų žmogų: Neimk galvon – laukè vė́jas Antz. laũko vė́jas vėjavaikis: Ateidinėjo laũko vė́jas namop Zt.
negẽras vė́jas pàpūtė atsirado grėsmė: Pajutęs, kad čia papūtė negeras vėjas, išbėgo į Poltavą V.Kudir.
nė̃ vė́jas (vė́jai) nèpučia NdŽ niekas nežino: Nė vėjas nu jo neputa M.Valanč. Kad aš ką duodu, visi žino, o ka patys ateję pasiemas (pasiima) – nėkas nežino, nė vė́[ja]s nèputa Akm. Padirbo, pardevė, nė vė́[ja]s nèpūtė Pj. Išėjo tę, kur vė́jas nèpučia Klvr. Nuo Vaičienės betariant, nė vėjas nepučia, kaip persikėlė grūdai iš vienos į kitą klėtį Žem.
paláidas vė́jas lengvabūdis, vėjavaikis: Yra ir moterų palaidų̃ vė́jų Dkš.
per vė́ją nueĩti niekais virsti, išnykti: Bernelio meilumas per vėją nuejo, širdin neužejo LMD(Ml). Nueis per vėją linksmumas, nukris nuo veidelio gražumas LTR(Žl).
su devyniaĩs vė́jais Mrj
1. labai greitai (įbėgti, parlėkti): Išsigando, parlėkė su devyniaĩs vė́jais Krš.
2. įtūžus, barantis, triukšmaujant (pareiti): Vyras parejo namo su devyniaĩs vė́jais PnmA.
su [kiáuru] maišù (rėčiu; KrvP(Mrk), regzčiu) vė́ją (vė́jus) gáudyti tuščiai dirbti, užsiimti niekais: Išėjo su kiáuru maišù vė́jų gáudyt Šk. Ką tu tę eisi vė́jo su maišù gáudyti Gr. Daba žmogus taip išejęs ir gáudyk vė́ją su maišù Kv. Vė́jus su regzčiù gáudo eidama LKT88().
su vė́jais paléisti palikti be turto, nuskurdinti: Geriau tu nekelki balso prieš mane, juk žinai, kad aš galiu tave paleisti su vėjais ir dulkėmis A.Vaičiul.
su vė́jo malū̃nais kovóti kng. eikvoti jėgas, priešinantis nesamoms ar nenuveikiamoms kliūtims: Aš nekovoju su vėjo malūnais, Juozai J.Avyž.
su vė́ju supū̃sti greitai padaryti: Aš tau su vėju nesupūsiu KrvP(Vlkv).
su vienaĩs vė́jais nesuprantamai, nesąmoningai (kalbėti): Nupezo senis, nušneka su vienaĩs vė́jais Krš.
su víenu vė́ju labai greitai: Mes nulėkėm su víenu vė́ju Grd. Atleka su víenu vė́ju bobalė Vn.
šaltų̃ vė́jų [supustýtas] prastas, menkas, niekam tikęs: Šaltų̃ vė́jų šeimininkė , NdŽ. Šaltų̃ vė́jų gaspadinė An. Šaltų vėjų vyras – jaunikis prieš vesdamas Db. Be nesi tik šaltų̃ vė́jų kalvis Plt. Piemuva šaltų̃ vė́jų supustýtas: piemuva gano, ir piemenį ganyk Krok. Iš mano vyro darbinykas – šaltų vėjų supustytas: laukas dirvonuoja, o jis tąsosi be darbo Jz.
tuštì vė́jai pùsto galvojè apie lengvabūdį, niekais užsiimantį žmogų: Pienas iš panosės dar neišdžiūvo, tai ir pusto tušti vėjai galvoje V.Krėv. vė́jo arklỹs NdŽ, , Rtr, E(Kp) zool. laumžirgis (Libellula).
vė́jo áušelis vėpla: Jaunas, ir toks vė́jo áušelis Yl.
vė́jo ãvižos NdŽ; LBŽ, LKKXVII182(Brž) bot. varpinių šeimos augalas (Briza media).
vė́jo botãgas (bizū̃nas NdŽ) I, , NdŽ, , Ds, LTR(Ldvn), Sln, Gs plevėsa, vėjavaikis: Šitas žmogus – amžinas vėjo botagas Šil. Rimto reikalo jam, tokiam vė́jo botãgui, negalima patikėt Mrj. Ko čia klausyt vėjo botago NžR. Ot, tokis vė́jo botagė̃lis Al. Vė́jo botagẽlis buvo toks, tokį šalna tesušaldai Nmk. Tikras vė́jo botãgas Msn. Et, vė́jo botagė̃lis, skiedžia, ir klausyt pikta, ir negali iš gryčios varyt Srv. Trečias bernelis – vė́jo botagė̃lis, aš jo nebūsiu (d.) Drsk. Toks žmogus gali pinigus tvarkyti, tai ne ana – vėjo botagas . O aš tau sakau – liaukis su tais savo vėjo bizūnais B.Sruog.
vė́jo brazdaĩ juok. vaistai nuo nesamos ligos: Reikia sumaišyt vėjo brazdų, džiovinto sniego Ds.
vė́jo brólis NdŽ, Sk, Brs
1. apie lengvabūdį, nerimtą žmogų: Mano Jurgis žmogus doras, ne girtuoklis ir ne koks vėjo brolis LzP.
2. apie nepastovų, greit išnykstantį dalyką: Piningas – vėjo brolis LMD(Sln).
vė́jo diẽnos trys dienos prieš Užgavėnes: Vėjo dienose nedirba J.
vė́jų duktė̃ vėjavaikė: Buvai tu vėjų švilpiančių duktė – taip ir likai B.Sruog.
×vė́jo dūmà lengvabūdiškumas.
vė́jo dúoti NdŽ; Gmž, L barti, bausti, mušti: Sutikęs aš jam duosiu vėjo Vrb. Aš nuėjęs jam kad dúosiu vė́jo, tai jis žinos! Mrj. Aš [vilkui] daviaũ vė́jo – gal keturius kilometrus pabėgo Dgč. Dãvė Mykolui vė́jo [žmona] . | Dãvė anas vė́jo karvei Dglš.
vė́jais ateĩti NdŽ būti lengvai gaunamam, įgyjamam: Atẽjo vė́jais – išejo vėjais Ds.
vė́jais (vė́ju) eĩti (išeĩti, nueĩti, nudulkė́ti)
1. , virsti niekais, išnykti be naudos: Kas iš to dirbimo, ka viskas vė́jais eĩna Krš. Menkas juokas, ka tūkstantės vė́jais galia išeĩti Krš. Vė́jais visas palikimas nuẽjo, nemokėjo suvartoti Krš. Vė́ju išeina viskas Vn. Vogtas turtas tankiáu nueĩna vė́jais Rdn. Kaip vėjais gauti [pinigai], tai vėjais ir išeina LTR(Kp). Visą gyvenimą ma[no] sopulys: ką ažkrutė[ja]u, vė́jais išẽ[jo] LKKXIII138(Grv). Atėjo vėjais ir išė̃jo vė́jais (kaip lengvai užgyventa, taip ir pragyventa) NdŽ. Šeimininkei neprižiūrint, viskas eĩna vė́jais Btg. Nuė̃jo visas turtas vė́jais Šn. Neturėjai arklio – vėjais eina ūkis sp. Tokias kliūtis pati dariau, kol mano jaunystė nuė̃jo vė́jais Snt. Bijau, kad mano darbai nenueitų vėjais K.Būg. Tūmaitienei jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Visoks sprendimas neištyrus dalyko yra sprendimas netikęs, yra niekam vertas, vėjais nueina Blv. Jis ryžosi padaryti visa, kad jo mintis vėjais nenueitų J.Jabl. Tokiu būdu mano projektas nudulkėjo vėjais Blv.
2. Grz pasileisti, tvirkti, nerimtai elgtis: Vėjo vaikas vėjais eis J.Jabl. Ėjo vėjais ir išėjo vėjais Sln, LTR(Al). Tų mėlynanosių daugėja, vyrai visai vė́jais eĩna Drsk. Motina vė́jais ẽjo, i dukterės eina Krš. Eĩna jauni vė́jais, reik priveizėti, trumpai laikyti Krš. Du vaikai, ir tie vė́jais eĩna – da kap nuo ko nuzvybt (pavogti) Pns. Augino dukterį vieną – vėjais išėjo . Vaikai ma[n] nepasiskųs nė vienas, ba jie tik iš gero gyvenimo vė́jais eĩna KzR. Šitaip eidamas ne vienas vėjais išėjo LTR(Km).
vė́ją (vė́jus) gáudyti (gáinioti) 147, , NdŽ, ; L nerimtai elgtis, užsiimti niekais: Pri darbo varyk – nebgáudys vė́jų! Krš. Vė́jus gáudydamas saulės nepagausi Pln. Vėjus begaudydamas ant vėjų ir išeisi LTR(Plt). Kol jaunas, dar vė́jus gáudo Jnš. Ji razumna mergaitė – vė́jų negáudo An. Vėjo vaikas vėjus gaudo LTsV134. Negainiok vėjų – nesugausi S.Dauk.
×vė́jus gáudyti po svíetą bastytis be tikslo: O kad išejo vėjus gaudyt po svietą, jau ir dabar niekas ano nemato ir nežino, ar bėra gyvas, ar ne su savo raganišku darbu DS200(Šmk).
vė́ją gáudyti kiáuru maišù niekais užsiimti: Negáudyk kiáuru maišù vė́jo Lkš.
vė́jo gáuti būti išbartam: Gavaũ nuo mamos vė́jo, kad ne laiku grįžau Mrj. Bernas gauna vėjo, kad nemoka kaip reikia varinėti arklių .
vė́jai pagãvo buvo iššvaistyta (apie pinigus, turtą): Ką deviau vaikeliams, tujau vė́jai pagãvo End.
vė́ją (vė́ju) gérti
1. Ml labai norėti: Šite vė́ją gẽria in jo sūnų Klt. Norėjo, vė́ją gė́rė in to buto (nj.) Švnč.
2. labai domėtis: Ir aš, kur nors nutrūkęs galvą, vėju geriu kiekvieną iš namų atklydusią žinutę . Anas an žmonos nata vė́ją gė́rė Švnč. Tai tavo myliamasis, kurį tu par dieną vėju gėrei LTR.
vė́ju gývas badmiriauja: Vė́ju nebus gyvulys gývas (reikia pašerti) Graž.
vė́ju gyvénti badmiriauti: Nori, kad vė́ju [karvė] gyvéntų – reikia duot ėsti Žl. Ana tiktai dvasia ir vėju gyvena, o kai vėju gyvena, tai bus ir nedarbinykė Gmž.
vė́ją apgrę̃žti euf. nusilaukinėti, nusišlapinti: Išėjęs apgrę̃žk vė́ją ir vėl sugrįžk Krs.
vė́jas į akìs Žal nesiseka, blogai: Neturtingam vis vėjas į akis PPr80. Tam biednam tai vė́jas visada in akìs ir in akìs Brt.
vė́jo ieškóti laukè (laukuosè) sakoma apie tuščią norą rasti, gauti, sužinoti ką neįmanoma: Kur eisi vė́jo laukuosè ieškót! Vrn. Aš neisiu ir neíeškosiu laukè vė́jo Švnč. Nei šitie blankai, nei kiti pasirašyti ne mano ranka! O kieno – ieškok lauke vėjo! A.Vien. Tavo tėvas ieško vėjo lauke, o motiną susitikau bevažiuojančią kažin kur . vė́jų (vė́jo) keliaĩs eĩti (išeĩti, váikščioti) netvarkingai gyventi, paleistuvauti: Ar aš tau nesakiau, ar aš nekalbėjau, o tu, bernužėl, vėjų keliais ėjai LTR(Lnkv). Negražu vedusiam vyrui eĩt vė́jų keliaĩs Mrj. Vyro neturiu namuose, jis vėjo keliais vaikšto, paukščių lizde miega Rm. Daug jaunų vė́jų keliaĩs išeĩna Krš.
vė́ją kélti (pakélti, sukélti Sb, užkélti) NdŽ, bartis, triukšmauti: Tėvai kẽlia vė́ją, neleidžia naktims valkiotis Jrb. Diedas vė́ją kẽlia Aln. Nueik pas juos, pakélk vė́ją, tai gal duos ką . Kad pakė́lė vė́ją ta boba, tai ausės nulinko visims Krž. Vė́ją reikia pakélt, tada dar pasitvarko Drsk. Jeigu tik girtas pareis, pakélsiu vė́ją Vkš. Užkélsu vė́ją vaikams už pupų skabymą Krš.
vė́jai pakỹla triukšmauja: Bobos užsičirška, vė́jai pakil̃na Rdn.
vė́ją kráuti į kùbilą (kubilañ) tinginiauti: Ką sūnus veikia? – Ogi vė́ją kubilañ kráuna Klt.
vė́jo kulkà Trk labai smarkus vėjas.
vė́jo kumelỹs Vžns zool. laumžirgis (Libellula).
vė́jo lakū̃nas lengvapėdis: Vėjo lakūnas: kur vėjas puta, čia linksta Ggr.
vė́jų laukaĩs eĩti netvarkingai gyventi: Jos žmogus jau seniai vė́jų laukaĩs eĩna, nebus gero Pv.
vė́jais (vė́ju) léisti (išléisti, nuléisti, paléisti, praléisti)
1. netausoti, veltui eikvoti, švaistyti, pragaišinti: Pinigus leidžia kaip kvailys vėju Žem. Rūkalas, gėralas turtą vė́jais léida Trš. Leisk dabar vėjais miltus, kai visa žiema prieš akis J.Balt. Laiko turėjome gana daug, bet vėjais jo neleisdavome . Tokį gerą ūkį vė́jais išléido (nugyveno) Jnš. Tai ir tebuvo vienintelė man duota akimirka, kurią aš taip nevykusiai vėjais nuleidau M.Katil. Tokį ūkį vėju paleido V.Krėv. Stiprai instvėręs turėk, nepaléisk ūkio vė́jais Užp. Ir kas par merga! Tėvo piningus vė́ju paléido Mžk. Tankiai Dievas žmogaus darbą vė́jais paléida Krš. Kap pinigai keitėsi, viską vė́ju reikėj[o] paléist Kpč. Tėvas turtus krovė dūsaudamas, o sūnus viską vė́jais paléido Mrj. Jis toks siaustas, praléidžia vė́jais pinigus Rk. Praléidė vė́jais gyvenimėlį Tr. Kurią nors dieną praleidęs vėjais, esu savimi nepatenkintas P.Cvir.
2. nekreipti dėmesio, nepaisyti (kas sakoma): Jie leisdavo vėjais savo močiutės įsakymus ir barimus . Kokis aš tėvas, kad ji vėju paleido mano žodį?! V.Krėv. Vė́jais paléidei mokytojų žodžius (neklausei, neapgalvojai) Antš.
vė́jais lė̃kti niekais eiti, žlugti: Ūkėn gersi, visa vė́jais lė̃ks Kb.
vė́jais lė̃kti pro ausìs būti neišgirstam: Vaikams tėvų žodžiai vė́jais pro ausès lẽka Krš.
vė́jus málti; vė́jų primálti meluoti; niekus kalbėti: Sėdav pasisėdusiu į vė́jus mãlav Jdr. Vė́jų prìmalė, i gavom susibarti Krš.
vė́jo malūnė̃lis patarška: Kalbi – vėjo malūnėlis Šl. Aš esu kaip vė́jo malūnė̃lis: aš pikliavoju pikliavoju Plt.
vė́jo mergiõtė vėjavaikė: Šarūnė – vėjo mergiotė, motinos išpopinta V.Bub.
vė́ju mìsti badmiriauti: Piemenėlis vė́ju miñta Adm.
vė́jai mùšasi po gálvą apie lengvabūdį: Jaunas, durnas – vė́jai mùšas po gálvą Krš. vė́ju mùštas (pàmuštas ) skylėtas, suplyšęs, išdilęs: Jų namai vėjais mušti, pro skyles šunes landžioja Jnš. Matai, kokie mano apdarai. Vėju pamušti, – rodo Gugis savo senus kailinaičius V.Krėv.
vė́jas nẽša labai sulysęs, menkas: Ka atvedė, juos vė́jas nẽšė, o tas juos atganė Graž. Kai po egzaminų parvažiuoja, tai ją nẽša vė́jas Graž.
vė́jais nunèšti iššvaistyti: Ta bendrovė vė́jais nunèš piningus Rdn.
vė́jus pranèšti; R77, 101, N apmulkinti, apgaudinėti.
vė́jo (vė́jų) padáuža (padráika, pagalys, pãmušalas , NdŽ, papáuška, papliáuška NdŽ, pãpūta, pãsmakas, patárška, patáuška, paũkštis) vėjavaikis: Vė́jų padáuža Šts. Puošeiva, tuščialiežuvis, vėjo padraika! J.Avyž. Kad tas mano brolis vė́jo pagalỹs Dkš. Jau tas vaikas tikras vė́jo pãmušalas – nieko doro iš jo neišeis Klov. Vė́jo pãmušalo ir vaikai toki Kpč. Vė́jo pãmušalas teip ir nebeužsigyvens Ut. Merga – tai vė́jo pãmušalas Kt. Jis toks vė́jų papáuška Grk. Čia reikia žmogaus, o ne tokio vė́jo papliáuškos Trg. Išleidom, rodos, dukterį į namus, bet vyras vėjo papūta, tai reiks ubagei likt su vaikais Brt. Kas vė́jo pãsmakas, tas geras, o kas išmintingas, tas prastas J. Ale kitą jauną mesk į šalį prieš ją. Ką ten piemenė – vėjo patarška M.Katil. Irena tebebuvo grynas vaikiūkštis, tikra vėjo patauška Vaižg. Jis visą laiką kalba niekus – tikras vėjo patauška Mrj. Pri tokio vė́jo paũkščio ką tu prisikabinsi Krš.
vė́jų pãsaka svaičiojimai: Ta vė́jų pãsaka yr Sd.
vė́jas pypurúoja nieko nėra, tuščia: Po tavo dimžakus vė́[ja]s pypurúo[ja] Klp.
vė́jo pùčiamas (pàpučiamas, pérpučiamas)
1. silpnas, menkas, liesas: Einu vė́jo putamà, nėkai Krš. Vaikščiot neina: aš slabnus – vė́jo pàpučiamas Erž. Jis po tos ligos vė́jo pàpučiamas Lkč. Ten ir vyras toks vė́jo pàpučiamas Alk. Jug vė́jo paputamà besu Plt. Motociklą pirk, ale marčios vė́jo párpučiamos man ant jo neatvežk Skrb. Bulbom arinėt davė tokią kumelčeną vė́jo pùčiamą Sml. Jo kuineliai vėjo papučiami, jo vežimas sulūžęs Tat. Karvė vė́jo papučiamà Dglš. Smulkitelys, išblyškęs, vėjo perpučiamas, nė kokio tvirtumo prie darbo Žem.
2. bevalis, nerimtas: Jis vėjo pučiamas, visų klauso, reik ar nereik Prn. Mano sūnus vė́jo pùtamas: kur vėjas puta, ten ir linksta Vkš. Remtą vaikį kur tu rasi – visi vė́jo paputamì Krš.
3. visų skriaudžiamas: Visi vė́jo paputamì – kokie mas čia ūkininkai Rdn. Kano ta mergaitė, vėjùžių pučiamà, žmonužių kalbama? JV919. Ne bile kaime mergelė auga: vėjelio nepučiama, žmonelių neapkalbama LMD(Klvr).
vė́ju (vė́jo) pū̃stas (apìpūstas) neskanus, nešviežias: Mes viską valgėm – ieškojome vė́jo pū̃sto taukučio Kpč. Mėsa vė́ju apipūstà, nenorėjau imt Lkm.
[dỹkas] vė́jas ùžpūtė nežinia, kas paveikė, kodėl taip atsitiko: Gal toks vė́jas ùžpūtė: berno reikia, o tų tėvų nebereikia Slm. Suvis nekaltas žmogus buvo, ale dỹkas vė́jas ùžpūtė, ir paėmė .
vė́jo supustýtas prastas, netikęs: Ar tai jiej (vaikai) vėjo supustyti (apleisti), ar jiej neišprausti, neiššukuoti?! Db.
vė́jo rauplė̃ (raũplės) KII354 vėjaraupiai.
vė́jo skver̃nas nerimtas žmogus, vėjavaikis: Kam jis man reikalingas, toks vėjo skvernas .
vė́ju sótus alkanas: Vaikščiojo vėju sotus Prng.
vė́jas stáugia galvojè apie lengvabūdį: Ką, brol, padarysi, kad mergos galvoje visada vėjas staugia V.Krėv. vė́jo stùmdomas Vlkv
1. be sveikatos, silpnas, bejėgis.
2. be vietos, benamis:
vė́ju šẽriamas badu marinamas: Vėju šeriamas nenutuks LTR(Al).
vė́jai šóka kadrìlį; vė́jas (vė́jai) švìlpauja (švil̃pia) galvojè (po gálva, paausiaĩs) apie lengvabūdį: Jo galvõj vė́jai kadrìlį šóka Tr. Kalbaus galvõ[je] vė́jai švil̃pa Šll. Vaikams vė́jai po gálvą [švilpia], o tėvų širdės kruvinos Krš. Ir didelis būtų veikėjas, tik gaila, kad galvoj švilpia vėjas KrvP(Pn). Jo galvõj vė́jas švìlpauna Dglš. Da tau, vaike, vė́jas paausiaĩs švìlpauna Aln. vė́jas (vė́jai) švìlpauja (švil̃pia) NdŽ tuščia, nieko nėra: Viskas bringsta, greitai vė́jai kišenėse švel̃ps Krš. Ir bėdų nebūtų, kad kišeniuj vėjai nešvilpautų KrvP(Mrk). Kur aš kelsius [į miestą] – vė́jas švìlpauna kišenėse Žž. Pijoko kešenėj vė́jai švil̃pia JT244. Jo kišenėje švilpavęs vėjas J.Dov. Įeina gryčion – girtas bernelis, o jo svirnely švilpia vėjelis LTR(Pnd). Jo aruoduos švil̃pia vė́jai Ds.
vė́jo švil̃piamas apie lengvabūdį, nerimtą žmogų: Vė́jo švilpamà, šakar makar, nepašnekės kaip žmogus Šauk. vė́jo tauškalaĩ svaičiojimai: Et, jūs paerzinat savo mergučes, bet tai tik vėjo tauškalai .
vė́jo tauškỹnė plevėsa, vėjavaikis: Šis yra Petro švogeris … vėjo tauškynė ir baisus bimbalas Vrp1892,59.
vė́jo tobis (tubė Plng) zool. vėjažuvė (Belone belone).
vė́jo vaĩkas
1. , NdŽ, vėjavaikis: Vėjo vaikas vėjais eis PPr278. Vė́jo vaĩkas vėjais ir eina Krs. Nežinai, kokia iš manęs vėjo vaikas S.Nėr. Ne vė́jo vaikaĩ, rimti Tlž.
2. G120, LKAI167(Vb, Alz, Slm), , Grž, Upt kankorėžis: Jonai, parvežk mums šiandie iš miško vėjo vaikų Brž.
vė́jai vaĩkosi (váikščioja) po gálvą apie lengvabūdį: Jo tik vė́jai po gálvą vaĩkosi Šn. Jam vė́jai váikščio[ja] po gálvą Grd. vė́jus vaikýti; vė́ją vyzdė́ti laukuosè nerimtai elgtis: Buvo jaunikaitis, tas vėjų nevaikė, nešvilpino, netinginiavo Tat. Negaudykite, vaikeliai, šio svieto niekniekių, vėjų nevaikykite Tat. Sūnus eina vė́jo laukuosà vyzdė́t, nieko iš jo nėra Rod.
vė́jus vaikýti [po svíetą] bastytis be tikslo: O dabar eiti, klajoti po svietą, vėjus vaikyti V.Piet. Kartus tam labai yr svietas, kurs pevnos netur čia vietos, reikia jam plaukytie, vėjelius vaikytie po svietą A.Strazd.
vė́jo vėtỹklė nerimtas žmogus: Kur jis tę pabus, toks vė́jo vėtỹklė Stak. Ką tu su tuo vė́jo vėtyklè prasidedi? Apsirikai Slv.
vė́jo votãgas (votẽgas; VP49) BzF196, vėjavaikis: Žiūrėk, koks tas žmogus – vė́jo votẽgas Plik. Daba vė́jo votãgams gyvenimas: be bausmės gyvena Krš.
vė́jo žolė̃
1. MitII138, NdŽ, bot. takažolė (Polygonum aviculare).
2. MitII138, varputis (Triticum repens).
vė́jo žuvìs NdŽ, ; N zool. vėjažuvė (Belone belone).
víenu vė́ju labai greitai (ką daryti): Víenu vė́ju pardūmė NdŽ. Víenu vė́ju lekia Kp. Víenu vė́ju atsidūrė miestely J.Jabl(Skp). Jeigu laiku pajuntu, pro duris išsprunku, jeigu neužspėju – sugauna vienu vėju LTR(Vkš). Sužinojo, víenu vė́ju išmovė Trk. Arklys ka šoko eiti … Vienu vėju parūžė namie LTR(Žg). Teip Sapiehui vienu vėju pasitaisius ir jau beketant į Žemaičius danginties, valdymieras mūsų vyskupystės Puzyna nusiuntė į Vilnių raitą M.Valanč. Atvežė ligonį po operacijos, muni víenu vė́ju kitur paguldė Rdn. Nieko netrukus víenu vė́ju, kaip sako, pagrįžo numie BM357(Tl). Domeika arklius sukirto ir vienu vėju iš kiemo išlėkė LzP.
visaĩs vė́jais išeĩti nueiti klystkeliais, pasileisti: Vaikai tai jo visaĩs vė́jais išė̃jo Slm.
visų̃ vė́jų pùčiamas J.Jabl; visì vė́jai ùžpučia visų skriaudžiamas: Siratą visì vė́jai ùžpučia Tr.
žõdį (žodžiùs) vė́jais (ant vė́jo) léisti (paléisti) tuščiai, be reikalo kalbėti, sakyti: Senas žmogus žodžio vėjais neleis . Ad. Bezzenberger’is tik ant vėjo žodžius paleido, sakydamas, būk tai Dunojaus vardas lietuviškas dainose per slovėnišką įtėkmę atsiradęs A1884,344. Būdavo, ką tėvas pažada, tą ir padaro – žõdžio ant vė́jo neléisdavo Skrb.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • vėjas — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. wind vok. Wind, m rus. ветер, m pranc. vent, m …   Fizikos terminų žodynas

  • vėjas — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Oro judėjimas horizontalia kryptimi. Vėjo greitis matuojamas m/s, km/h arba jūrose balais pagal Beauforto (Boforto) skalę (nuo 0 iki 12 balų). atitikmenys: angl. wind vok. Wind, m rus. ветер,… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • vėjas — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Oro judėjimo horizontalia kryptimi dėl skirtingo atmosferos slėgio greitis kurio nors objekto atžvilgiu. Žymimas vektoriumi, kurio dydis yra vėjo greitis, matuojamas metrais per sekundę,… …   Sporto terminų žodynas

  • vėjas — dkt. Palankùs vėjas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • balistinis vėjas — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Vėjas, sąlyginai imamas kaip pastovus pagal kryptį ir greitį šiam atmosferos (trajektorijos) aukščiui (atmosferos sluoksniui), kuris sukelia tokį pat sviedinio nuokrypį kaip ir tikrasis vėjas, kintantis… …   Artilerijos terminų žodynas

  • diferencinis balistinis vėjas — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis (Bombarduojant) numanomas vėjas, kuris yra tolygus balistinio vėjo ir tikrojo vėjo realiame aukštyje greičių skirtumui. atitikmenys: angl. differential ballistic wind rus. дифференциальный баллистический ветер …   Artilerijos terminų žodynas

  • jūrinis vėjas — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Nuo jūros, dažnai su lietumi pučiantis vėjas. atitikmenys: angl. sea breeze; sea wind vok. Seewind, m rus. морской ветер, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • vyraujantis vėjas — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Dažniausiai tam tikroje teritorijoje pučiantis vėjas. Lietuvoje visais metų laikais vyrauja vakarų ir pietvakarių krypties vėjai. Dieną vėjai būna beveik du kartus stipresni negu naktį.… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • skirtuminis balistinis vėjas — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Bombarduojant – spėjamas (hipotetinis) vėjas, kurio greitis lygus balistinio vėjo ir vėjo bombos išmetimo aukštyje greičio skirtumui. atitikmenys: angl. differential ballistic wind pranc. vent balistique… …   NATO terminų aiškinamasis žodynas

  • akustinis vėjas — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. acoustic wind; ultrasonic wind vok. akustischer Wind, m; Quarzwind, m rus. акустический ветер, m; звуковой ветер, m pranc. vent acoustique, m …   Fizikos terminų žodynas